Kadangi domiuosi fantastika, Tapimo knyga jau kurį laiką buvo mano akiratyje, tačiau, atvirai pasakius, iš lietuvių autoriaus stebuklų nesitikėjau ir vis delsiau. Kadangi autorius yra žinoma televizijos persona ir yra išvertęs ne vieną knygą (tarp jų „Žiedų valdovą“), leidyklos jau seniai jį kalbino išleisti kažką savo. Populiarus veidas visgi atneša didesnius pardavimus. Tačiau šūsnyje beverčių žinomų žmonių knygų Tapinas nenorėjo atsidurti, bet jau taip nutiko, kad 2012 metų Knygų mugės metu pasižadėjo, kad kitais metais čia pristatinės savo knygą. Ir prisiėjo jam per metus laiko sumąstyti, perskaityti reikiamus šaltinius, parašyti ir priduoti redagavimui bei leidybai. Taigi, knyga gimė greitai. Ir, sakyčiau, ji labai tinka skaitytojui nesusipažinusiam su fantastika, kaip naujoviškas ir lengvas nuotykis per žinomas vietas. O dar ir turint omeny, kad Vilnius švenčia savo 700 metų jubiliejų, labai tinkamas laikas knygai, kurioje pagrindinis veiksmas vyksta sostinėje.

- Apie ką

Manau, „Vilko valanda“ gimė iš meilės Vilniui ir buvo labai smagu skaityti apie pažįstamas vietas, kurios anuomet (1905 metais) vadinosi kitaip. Dar daugiau džiaugsmo teikė tai, kad autorius įpynė dabar egzistuojančius ar egzistavusius veikėjus į praeitį: panelė Rožė ir Salomonas. O tuo metu veikę veikėjai surado sau vietą knygos pasaulyje ir turime tokius čiūdus, kaip Basanavičius, kuris su skraidančia mašina, primenančia da Vinčio išradimus, malasi po Vilnių, nes kodėl gi ne.

Tapinas nukelia į alternatyvią praeitį, kurioje Vilnius yra Rusijai nebepriklausantis laisvas miestas, Rotšildų aljanso dalis. Čia mokslas stiprus, esame technologijų ir išradimų lyderiai, daugelis mechanizmų yra varomi garu (steampunk), dirižabliai aktyviai kursuoja per dangų, o alchemija yra ne skiedalai, bet reali veikianti praktika. Rusijai nepatinka, kad jų teritorijoje esantis Vilnius ekonomiškai gerai gyvena ir jie rezga planus, kaip pralenkti aljansą ir atgauti miestą. Pačio aljanso viduje netrūksta skirtingų fakcijų su savo paslaptimis ir siekiais. Uch, ir aktyvaus veiksmo čia daug. Jei matėte filmą „Laukiniai laukiniai vakarai“, galite tikėtis kažko panašaus.

- Įspūdžiai

Čia nerimta literatūra smagiam laiko praleidimui, kupina azarto ir kitoniško Vilniaus. Tapinas nepatingėjo pamąstyti, kad jeigu būtent mūsų mieste bus išrasti tam tikri dalykai, jie turės ne mums žinomus pavadinimus, o kokį nors tiems laikams tinkantį lietuvišką žodį. Taigi, kurį laiką užtruko, kol suvokiau, kad vėjogaudžiai čia yra parašiutai. Malonūs tokie maži dalykėliai.

Knyga nebuvo iš tų, kurias paėmus, sunku atsiplėšti, bet ją labai pakylėjo meilė Vilniuj, spalvingas pasaulis, nutrūktgalviški nuotykiai ir kitaip pavaizduoti žinomi veikėjai.

3,5 iš 5

Citata

„...tik apskaičiavimais (jam tai atrodė savižudybė) ar nešokti, paskui čiupo vėjagaudžio, kurį buvo užsimetęs ant nugaros, virvę, riebiai nusikeikė ir puolė prie borto. Garsiai surikęs: „Duokit aukso, suskiai!“, jis persivertė per bortą ir nėrė į nežinią. Jam iš paskos, gniauždami vėjagaudžių virves, iššoko dar aštuoni plėšikai.“